Tamsiuoju laikotarpiu žmonės turėtų gyventi ramiau, daugiau laiko skirti savo vidiniam pasauliui. Žibintų šventė mums visiems primena, kad nors lauke ir tamsu, viduje visada šilta ir šviesu. Viduje – tai sieloje. Sielos šviesa ir yra tikroji žibinto šviesa, kurią svarbu saugoti, prižiūrėti ir neleisti tai šviesai užgesti.
Tamsos metu sieloje, kaip ir gamtoje vyksta tikroji kūryba, pasiruošimas pavasariui arba idėjų realizavimui. Žibintų šventė sustiprina žmogų, pripildo jį vidinės šviesos, suteikia pasitikėjimo, įkvepia kūrybai ir suteikia daug vilties ir prasmės kiekvienai gyvenimo dienai. Kviesdami tėvelius į Žibintų šventę mes sakome ieškokime, įžiebkime, nešiokime šilumą ir šviesą. Tamsų lapkričio 18-osios vakarą susirinkę tėveliai kartu su vaikais ir auklėtojomis švenčia Žibintų šventę. Vaikai, laikydami žibintus, dainavo dainas, o auklėtojos vaidino lietuvių liaudies pasaką „Vaikų pasaką“. Šventei pasibaigus, vaikai pasiima pačių darytus šviečiančius žibintus ir su jais keliauja namų link, paskleisdami mažąsias ugneles po visą Vilnių.
{loadposition zibintu-svente}