Joninės, tai labai senas tradicijas turinti vasaros saulėgrįžos šventė,
kuri žymi ilgiausią dieną bei trumpiausią naktį. Vasaros saulėgrįžos šventė buvo švenčiama net pagoniškuoju laikotarpiu ir turėjo Rasos arba Kupolės pavadinimą. Atėjus krikščionybei ši šventė įgavusi Jono krikštytojo vardą išliko iki šių dienų. Atsižvelgdami į Joninių tradicijas jas šventėme ir mes. Sveikinome Janiną ir Jonus, kūrėme gyvų augalų kompoziciją „Kupolinių mozaika“. Remdamiesi papročiu, kad Joninių vainikai buvo pinami iš devynių žolynų lopšelio-darželio „Justinukas“ teritorijoje ieškojome vaizdinėje priemonėje pavaizduotų devynių augalų. Atlikę ritualą – susėdę ratu, su šermukšnio šakele apsibrėžę apsauginį ratą ir pasitiesę baltą nosinaitę, susikaupę laukėme nukrintančio paparčio žiedo. Atlikę įvairias užduotis „paparčio žiedą“ vaikai surado žydintį žolynuose. Baseinuose plukdėme popierines gėlės, laistėmės su vandens šautuvais. Šventės pabaigoje visi šokinėjome per Joninių laužą bei gėrėme vaistažolių arbatą.
