Menu Close

Įspūdžiai grįžus iš Kauno zoologijos sodo

Visą savaitę „Voveriukai“ ir „Pelėdžiukai“ grupių vaikų užduodavo klausimą „Kada

važiuosime į kelionę?“. Ir štai, tas ypatingas rytas išaušo – rugsėjo 12–oji! Keliaujame į Lietuvos zoologijos sodą Kaune.

Tik įžengus į jo teritoriją mus pasitiko stumbrai, lamos, įvairių veislių arkliai, vikriai besisukiojantys terariume šeškai. Didelį įspūdį vaikams paliko tingiai vaikštinėjantys po savo aptvarą kupranugariai. Taip pat mažiesiems zoologijos sodo lankytojams nuostabą kėlė susitikimas su karčiuotaisiais vilkais. Kiek paėjėjus atradome baltuosius vilkus, lapes, įvairių rūšių didžiąsias kates, leopardus, pumą, lūšį. Itin susidomėję stebėjo liūtus ir tigrą. Apsilankėme žuvų, roplių, paukščių terariumuose. Didelę nuostabą vaikams kėlė šikšnosparniai. Jie domėjosi, kodėl šikšnosparniai kabo žemyn galva? Tai paukštis ar gyvūnas? Išvydus šiaurinius elnius vaikai vienbalsiai nutarė, kad tai Elzos ir Kalėdų Senelio elniai. Jiems mojavo, kalbino, klausdami kada pas juos atskris? Ką atneš dovanų? Daug vaikiško juoko pasigirdo stebint beždžiones. Vienintelis, kuris tą dieną nepanoro su mumis pasisveikinti buvo ruonis Kajus. Vaikai net du kartus žygiavo prie jo baseino, tačiau ruonio pamatyti taip ir nepavyko.

Nusileidus šlaitu į žemąją zoologijos sodo erdvę mus pasitiko buivolai, zebrai, begemotas. Ir vaikų, viso pasivaikščiojimo metu, labai ieškotos dvi žirafos. Mažiesiems sustojus prie aptvaro jos išdidžiai prižingsniavusios pasilenkė prie mažųjų stebėtojų smalsaudamos ar nepavaišinsime, kokiu nors skanėstu. Deja, pavaišinti žirafiuko niekuo negalėjome. Greta esantis užrašas skelbė „Prašau manęs nešerti. Aš galiu susirgti“. Žemoji zoologijos sodo teritorija – paukščių erdvė. Čia atradome pelikanus, juoduosius garnius, povus, įvairių rūšių didžiuosius erelius, papūgas, baltąsias pelėdas, didįjį apuoką…

Į autobusą vaikai grįžo pakilios nuotaikos. Ir vos tik į jį susėdus pasigirdo vieningas vaikų šūknis „Mes ir vėl norime keliauti!“