„Žiema, žiema bėk iš kiemo” – nuo pat ryto skambėjo lopšelio-darželio „Justinukas“ kieme.
Nors orų prognozė š. m. vasario 25 d. žadėjo lietingą, vėjuotą dieną, tačiau nuo pat ankstyvo ryto gamta mums padovanojo puikų orą ir galimybę Užgavėnes švęsti kieme. Jų tikslas išvyti žiemą ir pakviesti pavasarį.
Na ir prigužėjo visas lopšelio-darželio „Justinukas“ kiemas velniukų ir čigonaičių, ožiukų ir gervių, daktarų bei kitų nelabųjų. Renginio vedančioji čigonė mitologine eisena, mušdama būgnu paskelbė Užgavėnių šventės pradžią ir pakvietė visus nenuobodžiauti, o linksmintis šokant ir dainuojant tradicinius lietuvių liaudies Užgavėnių šokius, žaidimus. Jiems pritarė vaikų grupės „Voveriukai“ kapela. Na ir šoko, na ir trypė vaikai pasipuošę tradicinėmis Užgavėnių kaukėmis.
Muzikai nutilus pasigirdo Lašininio ir Kanapinio ginčas. Niekaip šie du vieni svarbiausių Užgavėnių personažų nesusitarė, kurio šiandien bus sutiktuvės, o kurio išlydėtuvės. Tam išsiaiškinti renginio vedančioji čigonė pakvietė Lašininį su Kanapiniu susikauti ir tokiu būdu išsiaiškinti ar laimėjus Lašininiui pasiliks žiema, ar nugalėjus Kanapiniui ateis pavasaris.
Kanapinis su Lašininiu pakvietė pasigalinėti ir vaikus – traukti virvę, stumdytis su minkštais maišais joti arkliukais, bėgioti šokinėjant maišuose. Vaikams itin patiko dalyvauti liaudiškose Užgavėnių varžytuvėse. Jose išbandė vikrumą, greitumą, savo jėgą.
Po varžytuvių visi nusipelnė apdovanojimo. O geriausias Užgavėnių prizas yra blynai, kuriuos čigonės įnešė vaikams dainuojant ir šokant lietuvių liaudies dainą „Blynai“.
Kad žiema tikrai pasitrauktų ir ateitų kuo tikriausias pavasaris Kanapinis su Lašininiu žiemos simbolį Morę išvežė už tvoros. Vaikams, tai sukėlė nuostabą bei skatino diskusiją. Dauguma stebėjosi, kodėl Morė nedeginama? Bet šį kartą viskas buvo kitaip – vijome žiemą iš mūsų kiemo, kuri šiais metais net ir nebuvo atėjusi.
Vaikai švęsdami etnokultūrines šventes įsisavins ir išlaikys senąsias tradicijas, kurios perduodamos iš kartos į kartą išsaugos Lietuvos tautos savitumą, tradicijas, senolių išmintį, apeigas. Jų metu ugdomos muzikinės, etnininės, socialinės kompetencijos, skatinamas tautinis sąmoningumas, bendruomeniškumas.
