Vienas iš vaikų labai mėgiamų užsiėmimų yra susikurti slėptuvę, savo „namus“, saugią vietą, kurioje jie galėtų pasislėpti nuo viso pasaulio. Būdami vieni savo slaptoje vietoje vaikai vaizduotės pagalba gali nukeliauti kur tik nori ir tapti kuo tik nori.
Mums tai gali atrodyti kaip paprastas žaidimas, tačiau vaikams laikas praleistas savo slaptoje vietoje – tai galimybė susitikti su pačiu savimi, pažinti save ir augti kaip asmenybė.
Kas yra ta slapta vaiko vieta?
Pirmosios slaptos vietos užuomazgos atsiranda kai mažylis užsidengia delnais veidą ir žaidžia „kukū“ žaidimą. Jei namuose stovi staltiese uždengtas stalas, mažyliui būna labai smagu ir įdomu pasislėpti po tuo stalu. Taip jis/ji tarsi pradeda atsiskirti nuo išorinio pasaulio, tačiau matydamas mamos ar tėčio kojas ir girdėdamas jų balsus jaučiasi saugus. Slapta vaiko vieta gali tapti ir erdvė tarp lango ir naktinių užuolaidų. Tai tarsi tarpinė erdvė, kurioje viskas išnyksta, nes vaikas nebėra kambaryje, bet nėra ir lauke, jis/ji – savo slaptoje vietoje. Visgi keturmečio ryšys su išoriniu pasauliu dar labai tamprus. Slėpynės vaikui yra pirmieji bandymai atsiskirti nuo aplinkos, tačiau jaučiamas ir labai stiprus noras, kad jį/ją surastų, išgelbėtų.
Su amžiumi slapta vaiko vieta ir jos poreikis keičiasi. Slaptoje vietoje ugdosi vidinė vaiko erdvė, o vaikui augant jam reikia ne tik didesnės lovos ir daugiau erdvės aplink, bet ir daugiau vidinės erdvės, daugiau privatumo, daugiau laiko pabūti atskirai nuo tėvų. Pradinukai jau sąmoningai kuria savo slaptą pasaulį, taip tarsi bėgdami nuo suaugusiųjų pasaulio, kuriame jie yra „tik vaikai“. Iš pagalvių pastatyta „tvirtovė“ gali tapti laikinai tai dienai susikurta slapta vieta. Tačiau slapta vieta visai vasarai vaikas gali pasirinkti kieme esantį medį ar iš kartono pasistatytą namelį balkone. Pradėjus lankyti mokyklą slaptos vietos turėjimas tampa ypač svarbus. Toje vietoje vaikas gali ne tik pailsėti, bet ir pasinerti į vaizdinių pasaulį, kur viskas yra įmanoma. Plečiantis slaptos vietos erdvei vaikui atsiranda poreikis turėti savo kambarį, savo privačią erdvę. Mes, suaugę, namus laikome savo saugia slapta vieta. Tačiau vaikams namai yra mūsų, o ne jų slapta vieta. Todėl vaikui labai svarbu turėti savo slaptą ir saugią vietą, ar tai būtų jo/jos kambarys, o gal palėpė ar pusrūsis, kurie gali virsti tvirtove, laivu, lėktuvu arba slėptuve uoloje.
Paaugliui privatumas tampa labai svarbus ir tik jis/ji pats sprendžia ką įsileisti į savo slaptą vietą, o ko ne. Paauglio slapta vieta, tarsi atskiras pasaulis, ir nors mes esame jo/jos tėvai, broliai ar sesės, esame tarsi svetimšaliai, kurie savo įsiveržimu susprogdina tą pasaulį kaip muilo burbulą.
Suaugus poreikis turėti savo asmeninę privačią erdvę niekur nedingsta. Tačiau tokia erdvė jau nėra slapta vieta, tai erdvė be konkrečios vietos, konkrečių objektų ar paskirties. Tai erdvė, kurioje mes gyvename, dirbame ar leidžiame laisvalaikį, tai vieta kurioje gerai jaučiamės.
Kodėl svarbu vaikui turėti slaptą vietą?
Vaikas neturi visada būti veikloje arba linksminamas saugusiųjų. Juo labiau norint užimti vaiką, nereikėtų leisti jam/jai piktnaudžiauti televizija ar internetiniais žaidimais. Kartais reikia leisti vaikui pabūti nieko nedarant, leisti jam pačiam susigalvoti veiklos, leisti susikurti savo slaptą vietą.
Slapta vieta vaiko gyvenime svarbi ne tam, kad jis/ji galėtų tiesiog pabūti vienas ar kaip kartais mes norėtume, kad nueitų nusiraminti ir apmąstyti savo padarytų klaidų. Jei siunčiame vaiką į savo kambarį nusiraminti, vaikas tai priims kaip bausmę. Kambarys ar kita slapta vieta turi tapti paties vaiko pasirinkimas. Tai vieta, kur jis/ji susitinka su pačiu savimi ir turi galimybę pažvelgti į savo vidinį pasaulį.
Laiką leisdamas slaptoje vietoje vaikas:
- Mokosi įveikti baimes ir nerimą. Slaptoje vietoje visi rūpesčiai nutolsta, galime į juos pažvelgti iš šalies. Paprastai slapta vieta būna mažoje erdvėje ir tai suteikia vaikui saugumo jausmą, ramina ir padeda geriau pajausti savo kūną, jo reakcijas. Vaikas mokosi pats nusiraminti ir išgyventi savo patirtis, ugdosi mums visiems labai svarbus psichologinis atsparumas.
- Sustiprina pasitikėjimą savimi. Slaptoje vietoje vaikui nereikia meluoti, teisintis, atrodyti geresniu, protingesniu ar drąsesniu. Čia žaisdamas vaikas gali būti kuo tik nori, įgyti stebuklingų galių ir įgyvendinti savo slapčiausius norus. Savo vaizduotėje patirdamas sėkmę vaikas kartu stiprina ir pasitikėjimą savimi.
- Ugdo savo savarankiškumą. Vaikui augant svarbu turėti galimybę savo slaptoje vietoje per žaidimus, kuriuose reikia priimti tam tikrus sprendimus, per atsiribojimą nuo suaugusiųjų po truputį psichologiškai atsiskirti nuo jį/ją globojančio pasaulio. Suteikdami galimybę vaikui turėti slaptą vietą, gerbdami jo/jos erdvę ir privatumą, skatiname vaiko savarankiškumą.
- Lavina savo kūrybiškumą. Slaptoje vietoje neegzistuoja įprasta laiko tėkmė ir įprasta namų erdvė. Buvimas slaptoje vietoje nėra vien tik fizinis veiksmas, tai ir vaizduotės veiksmas. Erdvė gali transformuotis į laivą supamą stiprių bangų, kuris jau visą mėnesį skrodžia vandenyną.
Būdami tarp žmonių ir daiktų užsipildome įspūdžiais, žiniomis, pojūčiais, o būdami tuščioje, tylioje erdvėje atvirkščiai – užpildome tą erdvę savo vaizduote, mintimis ir jausmais. Slaptoje vietoje turime galimybe pamatyti save. Suteikime vaikui laiko, erdvės ir galimybių atrasti savo slaptas vietas.
Parengė Vilniaus lopšelio-darželio „Justinukas“ psichologė Asta Kundreckaitė
Daugiau straipsnių galite rasti www.makstudija.lt